Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas

     LT | EN | RU   |   2019 Rugpjūčio 22, Ketvirtadienis 11:01   |   Paieška   |   Greitoji paieška
V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

Profesinių pensijų sistemos pavyzdį Lietuva gali imti iš Norvegijos

2016-05-24

Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema. Tačiau Norvegijoje yra dar viena pensijų rūšis – profesinė pensija. Profsąjungos turi ketinimų paruošti politinėms partijoms skirtą manifestą dėl profesinių pensijų sistemos sukūrimo.

2016 m. gegužės 11-12 dienomis Vilniuje viešėjo stambiausių Norvegijos profesinių sąjungų ir profesinių pensijų fondų atstovai: Anne K Grimsrud, Norvegijos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos (Fagforbundet) atstovė, užsienio ryšių koordinatorė Steinar Fuglevaag, pensijų ekspertas ir Fagforbundet pirmininko patarėjas, Jorn Handal, ekonomistas. Šia proga Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis surengė visų aktyviai veikiančių profesinių sąjungų vadovų/atstovų, formuojančių politiką, susitikimą-veiklos planavimo sesiją. 

Socialinis modelis, paremtas trišaliu dialogu, Norvegijoje buvo pradėtas kurti dar 50-aisiais metais. Tuo metu buvo priimtas esminis valstybės kūrimo principas: dalinimasis yra svarbiau už augimą. Taip pat buvo sutarta, kad aukščiausiu politiniu tikslu šalyje bus visuotinis gyventojų užimtumas. Šiandien Norvegija yra viena turtingiausių Europos šalių ir šiais principais vadovaujasi iki šiol, nors tapusi nepriklausoma 1905 metais ji buvo pati skurdžiausia šalis Europoje.

Nuo to laiko socialinės gerovės sistema buvo plėtojama ir tobulinama. 80-aisiais Norvegijoje vėl atsinaujino rimtos diskusijos dėl solidarumo susitarimo: kaip bus dalinamasi didžiausiais valstybės laimėjimais. Norvegų profsąjungos turi labai aiškiai apibrėžtą dalyvavimą sprendimų priėmime, tačiau ir jos turi atsižvelgti į bazinį dalinimosi principą. Pavyzdžiui, pirmumo teisę spręsti dėl sąlygų turi eksporto lyderiai. Jie pasako, kiek yra pajėgūs kelti atlyginimus, kad išliktų konkurencingi užsienyje ir bendras sprendimas priimamas atsižvelgiant į jų nustatytą lygį.

Trišalis dialogas užtikrina geresnius rezultatus

Norvegijoje užimtumas išlieka aukštas, mokesčiai taip pat vieni iš didžiausių Europoje. Moterų užimtumas Norvegijoje taip pat yra išskirtinai aukštas: čia dirba 75 proc. moterų, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia 55 proc. Per biudžetą perskirstoma lėšų dalis yra didelė, todėl Norvegija gali vystyti stiprias socialines programas ir turėti aukšto lygio socialinę apsaugą. Skandinavijos šalių ekonomika išvengė tokių didelių pakilimų ir nuosmukių, kokius per krizes patyrė kitos šalys.

 „Mes supratom, kad bendradarbiavimas ir susitarimas yra geriausias kelias, - kalbėjo Norvegijos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos (Fagforbundet) atstovė Anne K Grimsrud. – Pradėti bendradarbiauti niekada ne vėlu ir jūs taip pat galite eiti šiuo keliu“. Norvegijoje trišalis dialogas paremtas aukštu pasitikėjimu. „Svarbu išgryninti, kokiomis vertybėmis jūs norite grįsti savo bendradarbiavimą, kokių tikslų siekiate. Vertybės ir tikslai yra bazė, be kurios kuriama sistema gali būti silpna. Mes iškėlėme lygybę, atvirumą, pagarbą, pasitikėjimą ir konsensuso siekimą“, - kalbėjo Anne K Grimsrud. Ji taip pat akcentavo socialinio kapitalo panaudojimą. Pasak Fagforbundet atstovės, žmonės gali nuveikti labai daug, svarbu susitarti dėl tikslo ir turėti lyderius.

Statistika rodo, kad organizacijose, kuriose vyksta trišalis dialogas, rezultatai yra geresni. Šiuo įvairių krizių laikotarpiu ypač svarbu turėti stiprias profsąjungas, nes darbo rinka nėra stabili. Žmonės norėtų būti lankstesni, tačiau jie nėra apsaugoti pereinamuoju laikotarpiu. Norvegijoje yra kalbama apie „flexicurity“ principą – tai iš dviejų angliškų žodžių „lankstumas“ ir „saugumas“ sudarytas terminas, apimantis šiuos du gana prieštaringus dalykus. Jo esmė – užtikrinti žmonėms galimybes būti lankstiems darbo rinkoje ir kartu išlikti saugiems.

Profesinės pensijos Norvegijoje

Pensijų reforma Norvegijoje įvyko 2011 metais, nes tuometinė vyriausybė suvokė, kad egzistuojanti sistema negalės užtikrinti pakankamų pensijų ateityje. Buvo priimtas sprendimas turėti trijų pakopų sistemą, kurią sudaro nacionalinė sistema, panaši į „Sodrą“, profesinės pensijos ir savanoriškas kaupimas. Nacionalinė sistema užtikrina apie 50 proc. išėjimo į pensiją metu gaunamo atlyginimo, o didesnę sumą gali užtikrinti profesinė pensija arba savanoriškas kaupimas. Šiuo metu Norvegijoje nustatytas lankstus išėjimo į pensiją amžius: nuo 62 iki 75 metų, siejant su ilgėjančia gyvenimo trukme. Pasirinkdamas išeiti vėliau į pensiją žmogus gali padidinti savo pensijos sumą.

Profesinių pensijų fondus Norvegijoje valdo pajinės formos bendrovės – tai reiškia, kad paslaugų naudotojai tuo pačiu yra ir savininkai. Pavyzdžiui, savivaldybės, kurios tuo pačiu yra ir savininkės, moka kaupimo įmokas bendrovei, o valdančioji bendrovė investuoja sukauptą turtą į nekilnojamą turtą, obligacijas, akcijas, teikia paskolas ir siekia uždirbti. Bendrovė nustato garantuotą profesinės pensijos dydį, tad darbuotojai aiškiai žino, kokios papildomos pensijos dalies jie gali tikėtis. Be to, tokia valdymo bendrovė dalinasi savo uždirbtu pelnu su naudos gavėjais. Tuo tarpu kaupiant pensiją savarankiškai, garantijų mažiau: yra fiksuotos įmokos ir negarantuotos išmokos.

Valstybinę pensiją Norvegijoje gauna policija, krašto apsaugos darbuotojai, mokytojai. „Tarp privačių ir valstybinių profesinių pensijų yra skirtumai, - kalbėjo ekonomistas, pensijų ekspertas ir Fagforbundet pirmininko patarėjas Jorn Handal. – Valstybiniame sektoriuje darbuotojų teisės yra ginamos stipriau, o privataus sektoriaus darbuotojai nepasinaudoja visomis socialinio modelio galimybėmis. Pavyzdžiui, savivaldybių sutartyse net 33 puslapiai yra skirti pensijų reguliavimui, tuo tarpu privataus sektoriaus sutartyse apie pensijas yra labai mažai kalbama“. Be to, Norvegijoje atskirų profesijų atstovai, pavyzdžiui, slaugytojai, gydytojai, farmacininkai turi savo profesinius fondus.

Jorn Handal rekomenduoja Lietuvai apsibrėžti, kas tai yra pakankamai gera pensija, ar vyrai ir moterys turėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti pensijų kaupime, kas įnešinės profesinės pensijos įmokas, kokia bus pensijų sistema ir fondų valdymo forma, ar darbuotojai pasirengę streikuoti, kad išsikovotų geresnes sąlygas. Lietuvos profsąjungos šiandien dalyvauja „Sodros“ taryboje ir tai kol kas visas dalyvavimas pensijų sistemos formavime. „Didžiausia problema yra politikų sprendimai, kurie atvertų galimybes žmonėms bent iš dalies patiems valdyti savo pensijas. O tam reikia ne tik valdžios pastangų, bet ir darbuotojų iniciatyvų“, - kalbėjo pensijų ekspertas. 

NPPSS informacija


Daugiau naujienų

Apklausa

Ar pritariate pareigūnų pensijinio amžiaus padidinimui iki 25 metų?
Praėjusios apklausos rezultatai
Ar esate patenkintas atlyginimo padidinimu?
1. Taip, nes tai rodo, kad padėtį stengiamasi gerinti.  9%
2. Ne, nes padidinimas buvo labai menkas ir jo beveik nepajutau.  69%
3. Man nerūpi, nes ketinu palikti tarnybą.  21%
Apklausų archyvas

Naujienos iš policijos departamento

Mūsų padaliniai

flash