Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas

     LT | EN | RU   |   2019 Rugpjūčio 22, Ketvirtadienis 10:23   |   Paieška   |   Greitoji paieška
V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

Suminė darbo laiko apskaita: į ką būtina atkreipti dėmesį skaičiuojant ir „lyginant” darbo laiką

2016-08-02

2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujoji Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio redakcija. Pagrindinė šios redakcijos naujovė – Vidaus tarnybos statute atsiranda sąvoka suminė darbo laiko apskaita ir nustatoma vienoda darbo laiko norma visiems pareigūnams, nepriklausomai nuo to, kokiu režimu jie dirba.

Pirmas mėnesis, kai veikia naujos darbo laiko reguliavimo normos, jau baigėsi. Siekiant išvengti pirmų galimų klaidų apskaitant pareigūnų darbo laiką, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) teisininkai pateikia svarbiausius apskaitos aspektus.

Suminė darbo laiko apskaita yra santykinai nauja sąvoka Lietuvos Respublikos pareigūnų darbo laiko apskaitoje. Iki šiol suminė darbo laiko apskaita buvo taikoma pataisos pareigūnams (nuo 2010 m. sausio 1 d.), o nuo 2016 m. liepos 1 d. analogiška norma įsigaliojo ir Vidaus tarnybos statute.

Vis dėlto suminė darbo laiko apskaita kaip savotiškas darbo teisės institutas Statute nėra pilnai apibrėžta. Tai yra padaryta kituose teisės aktuose, pirmiausia – Darbo kodekse, todėl planuojant ir organizuojant suminę darbo laiko apskaitą būtina atsižvelgti į bendrąjį suminės darbo laiko apskaitos reguliavimą.

Seimas, priimdamas sprendimą dėl Statuto, nustatė galimybę įvesti suminę darbo laiko apskaitą tam tikrai daliai pareigūnų, taip pat nustatė galimybę specialiu teisės aktu – Statutu nukrypti nuo Darbo kodekse aptartos suminės darbo laiko apskaitos reikalavimų.

Suminė darbo laiko apskaita - tai toks darbo laiko organizavimo būdas, kai dėl tarnybinio būtinumo ar veiklos ypatumų būtina užtikrinti nepertraukiamą funkcijų vykdymą. Pabrėžtina, kad Vidaus tarnybos statuto 37 str. 4 d. numato, jog suminę darbo laiko apskaitą galima įvesti tik tais atvejais, kai tam tikrose pareigose dirbantys pareigūnai funkcijas vykdo nepertraukiamai.

Administracinių teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai darbdavys mėgino įvesti „pamaininį“ darbo laiko režimą pareigūnams tais atvejais, kai tarnyba būdavo vykdoma pertraukiamai. LVAT yra pasisakęs, jog senoji Statuto redakcija leido dirbti po 48 val. per savaitę tik tais atvejais, kai padalinio funkcijos yra vykdomos nepertraukiamai (Administracinė byla Nr. A-457-520/2015). Tais atvejais, kai padalinys aktyvų tarnybos f-jų vykdymą pertraukia (nakčiai, savaitgaliui), funkcijos yra pertraukiamos ir suminė darbo laiko apskaita negali būti įvedama.

Jau pasitaikė atvejų, kai įprastu darbo režimu dirbantiems pareigūnams (pavyzdžiui, apylinkės inspektoriams, tyrėjams „procesualistams“) administracija „įveda“ suminę darbo laiko apskaitą. NPPSS teisininkų nuomone, toks laisvas suminės apskaitos įvedimas yra negalimas, tokia apskaita turėtų būti įvedama tik tuose padaliniuose ir toms pareigybėms, kurios funkcijas vykdo nepertraukiamai. 

Kokie pagrindiniai apribojimai planuojant darbą pagal suminę darbo laiko apskaitą?

Minėta, kad suminė darbo laiko apskaitos esmė yra atskleista Darbo kodekse – pirmiausia 149 str., kuriame yra nustatytos maksimalios suminės darbo laiko apskaitos ribos: 48 val. per savaitę ir 12 val. per dieną (pamainą): „Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).”

Vidaus tarnybos pareigūnams, analogiškai kaip ir pataisos įstaigų pareigūnams, Statutas nustato išimtį, nukrypimą nuo Darbo kodekso reguliavimo: pareigūnams galima dirbti ilgiau – iki 24 val. trukmės pamainomis, tačiau tokiu atveju ir poilsis tarp pamainų privalo būti ne trumpesnis nei 24 val.

Taigi suminė darbo laiko apskaita vidaus tarnyboje irgi turi ribojimus – t.y. pamainos trukmė (iki 24 val.), savaitės darbo laiko trukmė (iki 48 val.) ir mėnesio (apskaitinio laikotarpio) darbo laiko trukmė, apskaičiuota pagal 40 val./ sav. Darbo laiko normą (pavyzdžiui 4 savaitės – 160 val.).

Svarbu, kad planuojant darbo laiką, būtų išlaikomas paros nepertraukiamas poilsis tarp pamainų bei savaitės nepertraukiamas poilsis. Pabrėžtina, kad savaitės nepertraukiamam poilsiui turi būti suteikiamos dvi dienos iš eilės (Darbo kodekso 161 str. 4 ir 5 dalys):

4. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius).

5. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

Rekomenduojama, kad savaitės (7 iš eilės einančios kalendorinės dienos) darbo laiko trukmė būtų skaičiuojama nuo savaitės nepertraukiamo poilsio (ne mažiau nei 35 val.) laiko. Tai padeda tolygiau apskaičiuoti ir paskirstyti darbo laiką.

Svarbu paminėti, kad tais atvejais, kai planuojama pamainos trukmė viršija 12 val., poilsio tarp pamainų trukmė turėtų būti ne trumpesnė nei 24 val. Toks poilsio laikas gali pasirodyti nepatogus, jei dirbama ilgesnėmis nei 12 val. pamainomis, bet jos yra trumpesnės nei 24 val. – pavyzdžiui pamaina trunka 14 val. arba 16 val. ir pan. NPPSS žiniomis, Vidaus reikalų ministerija ketina inicijuoti pakeitimą, kuriuo būtų nustatyta, kad poilsio tarp pamainų trukmė būtų tokio paties ilgio kaip pamaina (bet ne trumpesnė nei 11 val.).

Ką galima išlyginti sumine darbo laiko apskaita?

Suminės darbo laiko apskaitos idėjos esmė – leisti dirbti ilgiau trumpuoju laikotarpiu (nustatyti ilgesnes nei 8 val. pamainas, dirbti daugiau nei 40 val. per savaitę), apskaitant visą faktiškai dirbtą laiką ir ilguoju laikotarpiu (per mėnesį, ketvirtį) darbo laiką paskirstyti taip, kad vidutiniškai darbo laikas neviršytų normos, apskaičiuotos pagal 40 val./sav. darbo laiko norma (atitinkamai 160 val. per 4 sav. ir 540 val. per 12 sav.). Tai reiškia, kad planuojant grafiką galima laisviau panaudoti turimus žmogiškuosius resursus, o vėliau darbuotojams suteikiamos papildomos poilsio dienos.

Ko negalima išlyginti sumine darbo laiko apskaita?

Minėta, kad suminė darbo laiko apskaitos reguliavimas nustato maksimalias ribas suminei darbo laiko apskaitai. Problema tame, kad nukrypti nuo normų galima tik suminės darbo laiko apskaitos rėmuose (neviršijant pamainos ir savaitės darbo laiko). Iš čia išplaukia kitas svarbus suminės darbo laiko apskaitos ypatumas. Ta aplinkybė, kad galima dirbti ilgiau nei 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, nereiškia, kad nebereikia apskaityti viršvalandžių, tikintis, jog jie bus „išlyginti“ vėliau. NPPSS vertinimu, būtina apskaityti kaip viršvalandžius visą darbo laiką, kai viršijama pamainos trukmė ir kai viršijama savaitės darbo laiko trukmė.  Ši aplinkybė yra labai svarbi, nes laiko, kai „išeinama už suminės darbo laiko apskaitos ribų“ šių perviršių negalima „išlyginti“ numatant trumpesnį darbo laiką kitomis savaitėmis. Esmė tokia, kad nukrypimas nuo suminės darbo laiko apskaitos ribų turi būti tinkamai apskaitytas ir apmokėtas. Šie viršvalandžiai turi būti apskaičiuoti ir apmokėti pasibaigus bet kuriam mėnesiui. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad buvo viršytos leidžiamos suminės darbo laiko apskaitos ribos ir „išlyginti“ šių valandų nebegalima įprastu darbo laiko planavimu. 

Kaip elgtis, jei pareigūnai dirba ilgiau nei numatyta?

Pasitaiko situacijų, kai pareigūnas dėl tarnybos ypatumų viršija nustatytą darbo laiko (pamainos, savaitės darbo laiko) trukmę. Tokiais atvejais, pavesti dirbti viršvalandžius galima Vidaus tarnybos statuto 38 str. aptartose situacijose (kai būtina užbaigti užduotį, gelbėti žmonių gyvybę, sveikatą ir kt.

Kiek sudėtingesnė situacija yra tada, kai vykstama į komandiruotę ir dėl komandiruotės ypatumų yra viršijamos darbo laiko normos. Tokios situacijos gali pasitaikyti dėl įvairių aplinkybių – ilga kelionės trukmė, specifinės užduotys/pratybos komandiruotės metu ir t.t. NPPSS vertinimu, komandiruotė yra specifinis tarnybos organizavimo būdas (išimtis), kurios metu gali būti nukrypstama nuo kai kurių apsauginių normų taikymo (pavyzdžiui kelionės laikas turėtų būti apskaitomas kaip darbo laikas, tačiau tokiu atveju, įprastu režimu dirbantis pareigūnas negalėtų vykti į kelionę, kuri trunka ilgiau nei pvz. 12 val. (8 darbo val. + 4 viršvalandžių val.), tačiau toks teisės aiškinimas prieštarautų pačiai komandiruotės paskirčiai ir tikslui, todėl laikytina, kad organizuojant komandiruotę būtina planuoti laiką taip, kad nebūtų viršytos darbo laiko normos, o jei komandiruotės metu dėl objektyvių aplinkybių (ilgos kelionės trukmės, užduoties pobūdžio, pratybų pobūdžio ar pan.) yra viršijamas darbo laikas, būtina faktiškai apskaityti visą dirbtą, kelionėje praleistą darbo laiką ir apmokėti jį kaip viršvalandinį darbą, net jei bus viršytos leistinos viršvalandžių normos. Pabrėžtina, kad komandiruojami darbuotojai turi kitokių apsaugų (pvz. kai kuriuos asmenis galima siųsti į komandiruotę tik jų sutikimu, numatytas išlaidų kompensavimas ir kt.).

Kaip elgtis, jei pareigūnai dirbo viršvalandžius, bet įvyko neįprastas, sudėtingas įvykis ir dėl to būtina sustiprinti pajėgas?

Minėta, kad pareigūnų viršvalandinis darbas yra leidžiamas Vidaus tarnybos statuto 38 str. numatytais atvejais. Kartais kyla klausimas, kuriam laikui galima pasitelkti pareigūną, jei jau išdirbo savo pamainos valandas ar savaitės darbo laiką. Kiek galima viršyti nurodytą darbo laiką. Tokiose situacijose pirmiausia būtina žiūrėti ar išlaikomi pareigūnų poilsio reikalavimai (11 val. arba 24 val. tarp pamainų, dvi poilsio dienos iš eilės). Pasiekus ribą, kai poilsio laikas nebeišlaikomas arba pvz. viršijama leistina viršvalandinio darbo trukmė, nėra universalaus recepto visiems atvejams, taip pat nėra ir aiškios normos, kuri nurodytų kokiu būdu reikėtų organizuoti tarnybą (kokį nurodymą galima duoti ar pan.).

Čia pateikiama teisės specialistų nuomonė nėra privaloma teismams ir negali būti laikoma teisės šaltiniu. Tai yra specialistų pozicija, grindžiama konkrečiomis normomis, jų aiškinimu ir interpretavimu bei teismų praktika.

NPPSS informacija


Daugiau naujienų

Apklausa

Ar pritariate pareigūnų pensijinio amžiaus padidinimui iki 25 metų?
Praėjusios apklausos rezultatai
Ar esate patenkintas atlyginimo padidinimu?
1. Taip, nes tai rodo, kad padėtį stengiamasi gerinti.  9%
2. Ne, nes padidinimas buvo labai menkas ir jo beveik nepajutau.  69%
3. Man nerūpi, nes ketinu palikti tarnybą.  21%
Apklausų archyvas

Naujienos iš policijos departamento

Mūsų padaliniai

flash